- pėdės
- pė̃dės sf. pl. (2) Als, Ms, (4) Žr, Trk, pė́dės (1) Lkv, Vvr 1. Rt, Pln, Dr, Brs geležinis trikojis verdant puodui pastatyti: Pakurk ugnį po pėdėms Skd. Kalvis mun nukalė pėdès Akm. Pastatęs jis varinį ant pė̃džių, valgyti verda J. Viriau lauke ant pėdìkių Lkv. Buvo [v]ąšai tokie pakabinami arba pėdès tokias turėjo trikojes Trk. Koks čia ant pėdėms virimas! Plng. Tokios žemos pė̃dės – negal nė medžių po katilo pakišti Plt. Ant gelžies pėdėmis iškepė jautėnos šratą (gabalą) M.Valanč. 2. Rt, Pln, Als, KlvrŽ keturkojis medinis stovas kam nors uždėti, pastatyti, padėklas: Duonos minkytuvis stovi ant pė̃džių J. Pastatyk minkytuvį ant pė̃džių, ka neklibėtum Slnt. Tą lovį reikia pakelt ant pėdžių, ba baigia jam karvės dugną išmint Bsg. Dėk prosą ant pė̃džių, ne ant žemės – grindys gali pradegti Slnt. ^ Išsiplėtęs kaip pėdės Krtn. 3. kojokai: ^ Eina kaip su pėdėms Vlkj.
Dictionary of the Lithuanian Language.